„Inspirtukas“ yra žargoninis arba klaidžiojantis žodis, greičiausiai kilęs iš „inspiracija“ + „irtukas“ (mažybinė forma). Nors nėra standartinis, vartojamas šnekamojoje kalboje reikšti trumpai trunkančiai, staigiai ateinančiai įkvėpimo būsenai, dažnai paviršutiniškai ar net ironiškai.
Pavyzdžiai:
1. Gavau inspirtuką ir nusprendžiau per dažyti virtuvės sieną, bet po valandės jau atsibodo.
2. Jo kūryba dažnai remiasi staigiais inspirtukais, o ne sistemingu darbu.
3. Tai buvo tik trumpas inspirtukas – per dieną parašiau tik porą eilučių.
Alternatyvos: Jei norima rimtesnės reikšmės, geriau vartoti: įkvėpimas, staigus nūdūmimas, idėjos užuomazga.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.