insiauris

„Insiauris“ – tai senas lietuviškas terminas, reiškiantis įsakymą, nurodymą, įstatymą arba sutartį. Vartotas XVI–XVIII a. raštuose.

Pavyzdžiai:
1. Istoriniame kontekste:
„Tokie insiauriai buvo duoti valstiečiams.“ (reiškia įsakymus ar nurodymus).
2. Religiniuose tekstuose:
„Dievo insiauriai“ – Dievo įstatymai ar nurodymai.
3. Teisiniuose dokumentuose:
Vartotas kaip sinonimas sutartims ar įstatymams (pvz., „insiauris tarp kunigaikščių“).

Trumpai:
Tai senovinis žodis, atitinkantis modernius „įsakymas“, „įstatymas“ ar „sutartis“. Dabar beveik nenaudojamas, išskyrus istoriniuose šaltiniuose.

Įrašas
Paaiškinimas	„Insiauris“ – tai senas lietuviškas terminas, reiškiantis įsakymą, nurodymą, įstatymą arba sutartį. Vartotas XVI–XVIII a. raštuose. Pavyzdžiai: 1. Istoriniame kontekste: „Tokie insiauriai buvo duoti valstiečiams.“ (reiškia įsakymus ar nurodymus). 2. Religiniuose tekstuose: „Dievo insiauriai“ – Dievo įstatymai ar nurodymai. 3. Teisiniuose dokumentuose: Vartotas kaip sinonimas sutartims ar įstatymams (pvz., „insiauris tarp kunigaikščių“). Trumpai: Tai senovinis žodis, atitinkantis modernius „įsakymas“, „įstatymas“ ar „sutartis“. Dabar beveik nenaudojamas, išskyrus istoriniuose šaltiniuose.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.