Lotyniškas terminas inlūpis (kita rašyba illūpis) reiškia „kuris nevagia“ arba „nevogęs“. Kilęs iš priešdėlio in- (ne-) ir žodžio lūpus (vilkas, plėšikas; perkeltine prasme – vagis).
Pavyzdžiai:
1. Tiesiogine prasme:
Homo inlūpis – žmogus, kuris nevogia.
2. Perkeltine prasme (retai):
Gali apibūdinti sąžiningą asmenį arba tai, kas „nepavogta“ (pvz., turtas).
Trumpai:
Tai retas lotynų kalbos epitetas, nusakantis sąžiningumą, ypač materialinių vertybių atžvilgiu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.