inkarus

Inkarus – tai lietuviškas žodis, reiškiantis įkaitą (įkaitinį), t. y. žmogų, paimtą nelaisvėn arba užgrobtą, dažniausiai siekiant išpirkos ar politinių sąlygų.

Pavyzdžiai:
1. Istorinis: Viduriamžiais kariai dažnai paimdavo inkarus, kad gautų išpirką.
2. Šiuolaikinis: Teroristai pagrobė keletą žmonių ir laiko juos inkarais, reikalaudami išlaisvinti savo bendrininkus.
3. Perkeltine prasme: „Jausdavosi kaip inkaras savo paties gyvenime“ – metafora apie jausmą būti įkalintam, neturėti laisvės.

Trumpai: Inkarus = įkaitas (užgrobtas asmuo, naudojamas kaip spaudimo priemonė).

Įrašas
Paaiškinimas	Inkarus – tai lietuviškas žodis, reiškiantis įkaitą (įkaitinį), t. y. žmogų, paimtą nelaisvėn arba užgrobtą, dažniausiai siekiant išpirkos ar politinių sąlygų. Pavyzdžiai: 1. Istorinis: Viduriamžiais kariai dažnai paimdavo inkarus, kad gautų išpirką. 2. Šiuolaikinis: Teroristai pagrobė keletą žmonių ir laiko juos inkarais, reikalaudami išlaisvinti savo bendrininkus. 3. Perkeltine prasme: „Jausdavosi kaip inkaras savo paties gyvenime“ – metafora apie jausmą būti įkalintam, neturėti laisvės. Trumpai: Inkarus = įkaitas (užgrobtas asmuo, naudojamas kaip spaudimo priemonė).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.