inkarìnis, -ė. → inkaras 1: Inkarìnis keltas. Medžius inkarinėmis valtimis plukdo. Jis klausydavosi laivuose verdančio darbo garsų, inkarinių grandinių skambesio. Inkarinę virvę pavogę, į tūleropus ilgius supjaustę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.