imavotis

„Imavotis“ – senas lietuvių kalbos veiksmažodis, reiškiantis įsigyti, užvaldyti, pasisavinti (dažniausiai kalbant apie žemę, turtą).

Pavyzdžiai:
1. Senovėje kunigaikščiai imavodavo žemes iš savo vasalų.
2. Jis imavosi svetimo paliko, bet niekas neprieštaravo.
3. Tai žemė, kurią mūsų protėviai imavosi dar XVI amžiuje.

Pastaba:
Šis žodis vartojamas istoriniuose tekstuose ar tarmėse, šiuolaikinėje kalboje retas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'imavotis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	„Imavotis“ – senas lietuvių kalbos veiksmažodis, reiškiantis įsigyti, užvaldyti, pasisavinti (dažniausiai kalbant apie žemę, turtą). Pavyzdžiai: 1. Senovėje kunigaikščiai imavodavo žemes iš savo vasalų. 2. Jis imavosi svetimo paliko, bet niekas neprieštaravo. 3. Tai žemė, kurią mūsų protėviai imavosi dar XVI amžiuje. Pastaba: Šis žodis vartojamas istoriniuose tekstuose ar tarmėse, šiuolaikinėje kalboje retas.