ikšris

Ikšris – tai senas lietuviškas terminas, reiškiantis įniršį, pyktį, įsiūtį ar piktą nuotaiką.

Pavyzdžiai:
1. Jo veide atsistojo ikšris – reiškia, kad asmuo apsimojo piktu, įsiuto.
2. Ikšriu jis atrėžė duris – veiksmą lydėjo pyktis.
3. Nereikia kelti ikšrio dėl smulkmenų – patarlė, raginti nepykti.

Pastaba:
Šis žodis šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau literatūroje ar tarmėse.

Įrašas
Paaiškinimas	Ikšris – tai senas lietuviškas terminas, reiškiantis įniršį, pyktį, įsiūtį ar piktą nuotaiką. Pavyzdžiai: 1. Jo veide atsistojo ikšris – reiškia, kad asmuo apsimojo piktu, įsiuto. 2. Ikšriu jis atrėžė duris – veiksmą lydėjo pyktis. 3. Nereikia kelti ikšrio dėl smulkmenų – patarlė, raginti nepykti. Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau literatūroje ar tarmėse.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.