hanbyti

Hanbyti – tai senasis lietuvių kalbos žodis, reiškiantis „išsigąsti, išbūti, nustebti, nuliūdinti“. Dažniausiai vartotas senuosiuose raštuose, sakmėse ar tarmėse.

Pavyzdžiai:
1. „Išgirdęs garsą, jis visai hanbijo.“ (išsigando)
2. „Nenorėjau tavęs hanbyti, tiesiog pasakiau tiesą.“ (nuliūdinti / nustebinti)
3. „Seniai žmonės hanbydavę, pamatę neįprastus reiškinius.“ (būdavo išsigandę)

Dėmesio: Šis žodis šiuolaikinėje lietuvių kalboje beveik nevartojamas, sutinkamas tik istoriniuose tekstuose ar kaip archaizmas.

Įrašas
Paaiškinimas	Hanbyti – tai senasis lietuvių kalbos žodis, reiškiantis „išsigąsti, išbūti, nustebti, nuliūdinti“. Dažniausiai vartotas senuosiuose raštuose, sakmėse ar tarmėse. Pavyzdžiai: 1. „Išgirdęs garsą, jis visai hanbijo.“ (išsigando) 2. „Nenorėjau tavęs hanbyti, tiesiog pasakiau tiesą.“ (nuliūdinti / nustebinti) 3. „Seniai žmonės hanbydavę, pamatę neįprastus reiškinius.“ (būdavo išsigandę) Dėmesio: Šis žodis šiuolaikinėje lietuvių kalboje beveik nevartojamas, sutinkamas tik istoriniuose tekstuose ar kaip archaizmas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.