Hadinininkas – tai istorinis terminas, reiškiantis valstietį, turėjusį nuosavą ūkį (hadą) ir asmeninę laisvę, bet privalantį atlikti prievolės bajorui (pvz., darbus, mokesčius). Jis užėmė tarpinę padėtį tarp laisvųjų valstiečių ir baudžiauninkų.
Pavyzdžiai:
- XVI–XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje hadinininkai dirbo bajorų žemėje, bet galėjo turėti nuosavą turtą.
- Hadinininkas privalėdavo atlikti činšą (mokestį grūdais ar pinigais) ar šarvojimą (karo tarnybą).
- Terminas nyko po baudžiavos panaikinimo 1861 m.
Trumpai: Hadinininkas – pusiau laisvas valstietis, turintis ūkį, bet privalantis prievoles bajorui.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.