„Gyvrungis“ – tai retas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis gyvą, judantį, kupiną gyvybės daiktą ar būtybę (pvz., gyvulį, žmogų). Dažniau vartotas poetiniame ar senesniame kontekste.
Pavyzdžiai:
1. Miške girdėjosi įvairių gyvrungių triukšmas. (gyvūnų)
2. Senovės sakmėse kalbama apie miško gyvrungius. (būtybes)
Trumpai: Gyvas objektas ar būtybė, ypač gyvūnas ar žmogus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.