"Gyvnagis" – senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis gyvulį, gyvą būtybę, padarą (dažniausiai apie naminius ar laukinius gyvūnus). Vartotas literatūroje, tautosakoje.
Pavyzdžiai:
1. Iš senų raštų:
"Vilkas – laukinis gyvnagis."
2. Liaudies sakmėse:
"Kiekvienas gyvnagis turi savo išmintį."
3. Šiuolaikinis stilizuotas vartojimas:
"Miške girdėjosi įvairių gyvnagių balsai."
Pastaba: Dabar dažniau vartojami sinonimai: gyvulis, gyvas padaras, žvėris (priklausomai nuo konteksto).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.