gvora

gvóra. gvorà.

1. žioplys, iširėlis, gvėra: Eik tu, gvóra! Ei tu, gvora, gvora, užmiršai paklaust! Prasidėjai su tuo gvóra – žinokis, kad naudos nebus. Pasiųsk tu, žmogus, tokią gvorą, tai ir išbus visą gražią dienelę. Ką jis padarys, tas gvorà. Tas gvorà ėmė ir išvertė.

2. rėksnys, plepys: Ko te plyšti kaip gvóra! Nesakyk tu tam gvorai – nueis, kur nereikia, ir viską išgvoros. Kada gi tas gvóra nutils! Eik tu, gvora, ką tu čia niekus kalbi!

Įrašas
Paaiškinimas	<b>gvóra</b>. gvorà. <br/>1. <span class="explanation">žioplys, iširėlis, gvėra: </span> Eik tu, gvóra! Ei tu, gvora, gvora, užmiršai paklaust! Prasidėjai su tuo gvóra – žinokis, kad naudos nebus. Pasiųsk tu, žmogus, tokią gvorą, tai ir išbus visą gražią dienelę. Ką jis padarys, tas gvorà. Tas gvorà ėmė ir išvertė. <br/>2. <span class="explanation">rėksnys, plepys: </span> Ko te plyšti kaip gvóra! Nesakyk tu tam gvorai – nueis, kur nereikia, ir viską išgvoros. Kada gi tas gvóra nutils! Eik tu, gvora, ką tu čia niekus kalbi!
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.