gurbùs, -ì. vešlus, trąšus, gerai augantis: Gurbus vaikas. Gurbì žolė. Puošniai žaliavo varnalėšos ir dar kažin kokios gurbios žolės, kurias maitino pelkėta dirva.
gurbiaĩ. Tavo sūnus gurbiaĩ auga, t. y. gurbsta.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.