Guobė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis ežerėlį, balą, pelkę (mažą, užpelkėjusį vandens telkinį).
Pavyzdžiai:
1. Gamtos aprašyme: "Miško gilumoje tyvorojo nedidelė guobė, apaugusi meldais."
2. Perkeltine prasme (seniau): "Gyvenimas jam tapo guobe – įstrigo ir negalėjo ištrūkti."
Trumpai: Guobė – maža pelkėta vandens vieta, kartais vartojama metaforiškai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.