Gulinys – tai daiktas, esantis gulėjimo padėtyje (pvz., medis, statinys, akmuo), o ne stovintis ar kastas. Dažniausiai vartojamas kalbant apie gulintį objektą gamtoje ar statinį.
Pavyzdžiai:
1. Gamtoje:
Užgulęs senas ąžuolas (virsęs medis).
Akmenų guliniai upelyje.
2. Statiniai:
Betoninius gulinius naudoja tiltų statyboje.
Sienos gulinys (horizontalus pamato elementas).
3. Perkeltine prasme:
Miesto gulinys (išsidėstęs palei upę/kelį).
Trumpai:
Tai horizontaliai išsidėstęs objektas, priešprieša stovinčiam (statinys) ar kastam (kertinys).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.