gukčiojimas

Gukčiojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis tylų, duslų verksmą, kniūksėjimą, dažnai iš skausmo, liūdesio ar pykčio, bet be garsaus riksmo.

Pavyzdžiai:
1. Kūdikis gukčiojo lovelėje, nes buvo išalkęs.
2. Sužeistas šuo gukčiojo po krūmais.
3. Jis gukčiojo iš pykčio, kai sutriuškinome jo planus.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'gukciojimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Gukčiojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis tylų, duslų verksmą, kniūksėjimą, dažnai iš skausmo, liūdesio ar pykčio, bet be garsaus riksmo. Pavyzdžiai: 1. Kūdikis gukčiojo lovelėje, nes buvo išalkęs. 2. Sužeistas šuo gukčiojo po krūmais. 3. Jis gukčiojo iš pykčio, kai sutriuškinome jo planus.