Gugurys – tai lietuviškas žodis, reiškiantis „griovys, dauba, klonis“ (giliai išgraužta vaga ar įduba žemėje, dažnai susidaranti dėl vandens ar erozijos).
Pavyzdžiai:
1. Gamtos kontekste: „Upė išplovė gilią gugurį šlaite.“
2. Perkeltine prasme: „Gyvenime kartais tenka lipti iš gugurių“ (iš sunkumų).
3. Istoriniame kontekste: „Kareiviai pasislėpė guguryje nuo priešo.“
Sinonimai: griovys, dauba, klonis, įduba.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.