gudruočius

"Gudruočius" – tai šmaikštus, mažybinis žodis nuo "gudruolis". Nusako mėgstantį išsisukinėti, sumanią, klastingą ar įžvalgų žmogų, dažnai su švelniai ironišku ar šypseno atspalviu.

Pavyzdžiai:
1. Mūsų klasės gudruočius visada randa būdų, kaip atsiskaityti nuo namų darbų.
2. Senelis pasakojo pasakas apie miško gudruočius – lapę ir voverę.
3. Nepasitikėk juo, jis tikras gudruočius!

Trumpai:
Mažybinė, šiek tiek ironiška forma žyminti sumanų, išdavikingą ar išsisukinėjantį asmenį.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'gudruocius' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	"Gudruočius" – tai šmaikštus, mažybinis žodis nuo "gudruolis". Nusako mėgstantį išsisukinėti, sumanią, klastingą ar įžvalgų žmogų, dažnai su švelniai ironišku ar šypseno atspalviu. Pavyzdžiai: 1. Mūsų klasės gudruočius visada randa būdų, kaip atsiskaityti nuo namų darbų. 2. Senelis pasakojo pasakas apie miško gudruočius – lapę ir voverę. 3. Nepasitikėk juo, jis tikras gudruočius! Trumpai: Mažybinė, šiek tiek ironiška forma žyminti sumanų, išdavikingą ar išsisukinėjantį asmenį.