"Gruimas" – tai lietuviškas žodis, reiškiantis šlubuojantį, netvirtą, palūžusį daiktą (pvz., baldą), taip pat silpną, ligotą žmogų. Dažnai vartojamas šnekamojoje kalboje.
Pavyzdžiai:
1. Tėvas išmetė tą gruimą kėdę – jau visai palūžusi.
2. Po operacijos jis buvo tikras gruimas – vos judėjo.
3. Nekupk to gruimo stalo – išsyk sulūš.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.