x
grubnãgis, -ė. ištižęs, nevikrus, grubių pirštų žmogus: Tą žmogų, kuris, dirbdamas ką, dirba negyvai, vadina grubnagiù. Ką tas grubnãgis paims, tai vis šį tą turi sugadinti. Koks tu grubnãgis – ką paimi, tas krinta iš nagų. Jis toks grubnagis, kad nuo aslos adatos negali paimti. Ta grubnãgė vėl sudaužė lėkštę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.