„Gropa“ – tai lietuviškas žodis, reiškiantis įdubimą, daubą, griovą ar netvarkingą duobę (dažniausiai gamtoje).
Pavyzdžiai:
1. Gamtoje: „Miške kirtime liko daug gropų nuo iškastų kelmų.“
2. Perkeltine prasme: „Kelias buvo blogas, pilnas gropų.“ (kelio duobės)
3. Šnekamojoje kalboje: „Sėdėk, čia gropa!“ (netvarkinga, įlūžusi vieta sėdėti).
Trumpai: Gropa – netvarka, įduba, dauba.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.