x
grobštùs, -ì. grabštus, godus, gobšus, linkęs imti svetimą daiktą: Jis labai grobštùs, nuo jo reikia pasisaugoti, kad ką nepagrobtų. O, jis grobštùs, galėjo ir tai pavogti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.