„Griekvelkis“ – tai lietuviškas žodis, reiškiantis griovį, daubą ar įdubą žemėje, dažniausiai gamtinės kilmės (pvz., upės, erozijos suformuotą). Kartais vartojamas kaip slėnio sinonimas, ypač kalnuotose vietovėse.
Pavyzdžiai:
1. Kaimas stovi tarp dviejų gilių griekvelkių.
2. Upė tekėjo siauru griekvelkiu per mišką.
3. Žiemą griekvelkyje kauptasi šaltas oras.
Pastaba: Žodis dažniausiai sutinkamas literatūroje ar tarmėse, kasdienėje kalboje retesnis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.