Griautuvė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis įspūdingą, staigią ir triukšmingą griūtį (pvz., uolienų, sniego, ledo). Dažniausiai vartojamas kalbant apie gamtos reiškinius arba perkeltine prasme apie staigų žlugimą.
Pavyzdžiai:
1. Gamtos reiškinys:
Kalnų griautuvė užgriuvo kelį.
Po sniego griautuvės upė buvo užtvenkta.
2. Perkeltinga prasmė (staigus žlugimas, krizė):
Finansinė griautuvė sunaikino įmonę.
Politinė griautuvė išgąsdino visą šalį.
Sinonimai: griūtis, lavina, sąnašos (priklausomai nuo konteksto).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.