greitbėgis

Greitbėgis – tai fizikinis dydis, rodantis judėjimo krypties kitimo greitį (vektorinį pokytį). Tai vektorius, nukreiptas į trajektorijos kreivumo centrą.

Pagrindinė formulė:
\( a_n = \frac{v^2}{R} \), kur \( a_n \) – greitbėgis, \( v \) – tiesinis greitis, \( R \) – kreivės spindulys.

Pavyzdžiai:
1. Automobilis posūkyje – greitbėgis nukreiptas į posūkio centrą, leidžia išlikti kreivėje.
2. Planeta orbitoje – gravitacija sukuria greitbėgį, kad planeta judėtų apskritimu.
3. Akmuo virvutėje – įtempimas virvutėje suteikia greitbėgį, išlaikant apskritiminį judėjimą.

Svarbu: Greitbėgis atsakingas už judėjimo kreivumą, o ne greičio kitimą (tai – tangentinis pagreitis).

Įrašas
Paaiškinimas	Greitbėgis – tai fizikinis dydis, rodantis judėjimo krypties kitimo greitį (vektorinį pokytį). Tai vektorius, nukreiptas į trajektorijos kreivumo centrą. Pagrindinė formulė: \( a_n = \frac{v^2}{R} \), kur \( a_n \) – greitbėgis, \( v \) – tiesinis greitis, \( R \) – kreivės spindulys. Pavyzdžiai: 1. Automobilis posūkyje – greitbėgis nukreiptas į posūkio centrą, leidžia išlikti kreivėje. 2. Planeta orbitoje – gravitacija sukuria greitbėgį, kad planeta judėtų apskritimu. 3. Akmuo virvutėje – įtempimas virvutėje suteikia greitbėgį, išlaikant apskritiminį judėjimą. Svarbu: Greitbėgis atsakingas už judėjimo kreivumą, o ne greičio kitimą (tai – tangentinis pagreitis).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.