Gražytelaitis – tai lietuviškas žodis, reiškiantis gražų, dailų jaunuolį (dažniausiai jauną vyrą). Jis turi poetinį atspalvį, pabrėžia išvaizdą ir jaunystę.
Pavyzdžiai:
1. Kaimo šokiuose visos merginos žiūrėjo į tą gražytelaitį.
2. Eilėraštyje apdainuotas gražytelaitis su mėlynomis akimis.
Sinonimai: gražuolis, dailūnas (seniau).
Žodis vartojamas retai, dažniau literatūroje ar poetiniame kontekste.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.