Gravėzda – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis gilią, siaurą įdubą ar vagą (dažniausiai kalnuotame reljefe, upės slėnyje ar panašiai). Kartais vartojama ir perkeltine prasme.
Pavyzdžiai:
1. Kalnų gravėzda buvo tokio gylio, kad jos dugne visą dią tvyrojo šaltas tamsa.
2. Upė išgraužė gilią gravėzdą tarp uolų.
3. Perkeltinė prasmė: Jo širdyje liko tik tuščia gravėzda po praradimo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.