graibinėjimas

Graibinėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis lėtą, nerangų judėjimą, vilkimąsi, šliaužimą (pvz., dėl senatvės, silpnumo, apsunkinto judėjimo). Dažnai vartojamas neigiama prasme, apibūdinant nevikrų veiksmą.

Pavyzdžiai:
1. Pagyvenęs šuo graibinėjo kieme, vos tempdamas užpakalines kojas.
2. Nuo skausmo vaikas graibinėjo į lovą, negalėdamas tiesiai atsistoti.
3. Po operacijos jis graibinėjo koridoriais, laikydamasis už sienų.

Sinonimai: šliaužinėti, vilktis, slankinėti, nustėti.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'graibinejimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Graibinėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis lėtą, nerangų judėjimą, vilkimąsi, šliaužimą (pvz., dėl senatvės, silpnumo, apsunkinto judėjimo). Dažnai vartojamas neigiama prasme, apibūdinant nevikrų veiksmą. Pavyzdžiai: 1. Pagyvenęs šuo graibinėjo kieme, vos tempdamas užpakalines kojas. 2. Nuo skausmo vaikas graibinėjo į lovą, negalėdamas tiesiai atsistoti. 3. Po operacijos jis graibinėjo koridoriais, laikydamasis už sienų. Sinonimai: šliaužinėti, vilktis, slankinėti, nustėti.