„Grabaldinis“ – tai kietas, nedailus, gremėzdiškas daiktas (pvz., senas baldų ar drabužių gabalas). Dažnai vartojama niekinamąja prasme apie seną, bevertę, negražią daiktą.
Pavyzdžiai:
1. Po palange sukrauta grabaldinų – senų dėžių, sulūžusių kėdžių.
2. Nesivežk to grabaldinio, jis tik vietą užims!
3. Turguje pardavinėjo įvairius grabaldinius – nuplėštus batelius, subjaurotais viršeliais.
Trumpai:
Tai bevertis, senas, negražus daiktas, dažnai apibūdinantis fizinį apleidimą ar menką vertę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.