godininkas

Godininkas – tai istorinis terminas, reiškiantis valstietį, turintį savo ūkį (godą) ir atliekantį tam tikrus privalomus darbus ar mokesčius dvarui (panašiai kaip baudžiauninkas, bet ne vergas).

Pagrindinės reikšmės:
- Savarankiškas ūkininkas, valdantis žemę (godą).
- Privalėjęs atlikti prievoles dvarininkui (pvz., dirbti, mokėti duoklę).
- Statusas buvo tarp laisvo valstiečio ir baudžiauninko.

Pavyzdžiai:
1. Istoriniame kontekste:
„XVI a. Lietuvoje godininkai dažnai turėjo atlikti 2–3 dienų prievolę per savaitę dvaro žemėje.“

2. Dokumentuose:
„1665 m. inventoriuje minimas godininkas Jonas, turintis 12 ha žemės ir privalantis mokėti duoklę grūdais.“

3. Palyginime:
Godininkas skyrėsi nuo baudžiauninko didesne savarankiškuma, bet mažesne laisve nei kiemininkas (laisvas valstietis).

Trumpai: Godininkas – prievolininkas valstietis su savo ūkiu LDK ir Abiejų Tautų Respublikos laikotarpiu.

Įrašas
Paaiškinimas	Godininkas – tai istorinis terminas, reiškiantis valstietį, turintį savo ūkį (godą) ir atliekantį tam tikrus privalomus darbus ar mokesčius dvarui (panašiai kaip baudžiauninkas, bet ne vergas). Pagrindinės reikšmės: - Savarankiškas ūkininkas, valdantis žemę (godą). - Privalėjęs atlikti prievoles dvarininkui (pvz., dirbti, mokėti duoklę). - Statusas buvo tarp laisvo valstiečio ir baudžiauninko. Pavyzdžiai: 1. Istoriniame kontekste: „XVI a. Lietuvoje godininkai dažnai turėjo atlikti 2–3 dienų prievolę per savaitę dvaro žemėje.“ 2. Dokumentuose: „1665 m. inventoriuje minimas godininkas Jonas, turintis 12 ha žemės ir privalantis mokėti duoklę grūdais.“ 3. Palyginime: Godininkas skyrėsi nuo baudžiauninko didesne savarankiškuma, bet mažesne laisve nei kiemininkas (laisvas valstietis). Trumpai: Godininkas – prievolininkas valstietis su savo ūkiu LDK ir Abiejų Tautų Respublikos laikotarpiu.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.