.
godìngas, -a. godus, gobšus, šykštus: Godìngas nuomininkas. Žmogus yra prie procės nebaimingas ir prie ilgo amžiaus godìngas. Buvo sykį didžiai nelabas kunigas, godìngas be galo, be krašto. Nieko piktesnio nėra kaip godingas žmogus. Kadangi varna godinga, tai ji prasimanė alų marėse padaryti. Rodžia. godingam penigus ir lobius. Idant. nebūtumbei godingas. Godingi noprosnos šlovės. Visi godingieji žmonės.
godìngai. Ta [karvė],
godìngai rydama, ir mažiuką prarijo nekramčius.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.