Gočios – tai lietuviškas terminas, reiškiantis šaknis, iš kurios išauga nauji augalai (dažniausiai apie medžius ar krūmus). Tai natūralus atsinaujinimo būdas, kai iš pagrindinio augalo šaknų ar šakniakakio išauga jauni atžalai.
Pagrindinės reikšmės:
1. Augalų atžalos iš šaknų (pvz., gluosnio, tuopos, ąžuolo gočios).
2. Perkeltine prasme – kilmė, ištakos, protėviai (retai vartojama).
Pavyzdžiai:
- Miške seno ąžuolo gočios tankiai išaugusios.
- Gočių kirimas padeda kontroliuoti krūmų plitimą.
- Iš šios šeimos gočių kilo daug žymių žmonių. (metaforiškai)
Trumpai: Gočios – šaknų atžalos, naudojamos ir tiesiogine, ir perkeltine prasme.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.