Lotyniškas terminas gladiatorius reiškia „kautynių dalyvis“ arba „mūšininkas“, kilęs iš žodžio gladius (trumpas romėniškas kalavijas). Senovės Romoje gladiatoriai buvo vergai, nusikaltėliai ar savanoriai, kovoję arenose dėl pramogų.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis: Spartakas – vergas-gladiatorius, vadovavęs sukilimui (73–71 m. pr. Kr.).
2. Populiariojoje kultūroje: Filmas „Gladiatorius“ (2000 m.) apie generolą Maksimą, tapusį gladiatoriumi.
3. Perkeltinė prasmė: Sportininkas ar politikas, žinomas kaip „arenos kovotojas“ (pvz., „politinis gladiatorius“).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.