Glabučiavimas – tai lietuviškas žodis, reiškiantis glamonėjimą, lepimą, mylinčią globą ar perdėm švelnų elgesį (dažnai su neigiamu atspalviu – pernelyg išlepiančiu).
Pavyzdžiai:
1. Šeimoje: Seneliai dažnai glabučiuoja anūkus, leisdami jiems viską.
2. Auginant gyvūnus: Per didelis glabučiavimas šuniuko gali išleisti į įkyrų gyvūną.
3. Neigiamas atspalvis: Jis visiškai sugadintas tėvų glabučiavimo.
Trumpai: tai „per daug mylintis“ elgesys, galintis pakenkti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.