Girninkas – tai istorinis terminas Lietuvoje, reiškiantis miško sargą/prižiūrėtoją (dažniausiai valdovo ar didiko miškuose). Girninkas rūpinosi miško apsauga, medžių kirtimo kontrolė, medžioklės tvarka.
Pagrindinės reikšmės:
1. Miško sargas/prižiūrėtojas.
2. Valdovo miškų administracijos pareigūnas.
Pavyzdžiai:
- Kunigaikštis paskyrė patikimą žmogų girninku.
- Girninkas griežtai saugojo mišką nuo neteisėtų kirtimų.
- Tai buvo girninko sodyba – gyveno prie miško ir jį prižiūrėjo.
Terminas dažniausiai vartojamas kalbant apie XIV–XIX amžiaus Lietuvos kontekstą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.