girmėtrė

Girmėtrė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis įmantrią, išrankų, kaprizingą, dažnai dirbtinai elegantišką moterį (kartais ir merginą). Dažnai vartojamas su šiek tiek neigiamu atspalviu, pabrėžiant perdėmą išpuoselėjimą, manieringumą ar nepatenkintą elgesį.

Pavyzdžiai:
1. "Ji tokia girmėtrė – pusvalandį rengiasi, kad į kaimynus nueitų."
2. "Nesuprantu, kodėl jis susižadėjo su ta girmėtre – ji visur tik išsikvatoja ir skundžiasi."
3. "Nereikia būti girmėtre – čia tik paplūdimys, ne pokylis!"

Trumpai: Tai panašu į „pūkuotę“, „įmantrią lepūną“ ar „kaprizingą modninkę“.

Įrašas
Paaiškinimas	Girmėtrė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis įmantrią, išrankų, kaprizingą, dažnai dirbtinai elegantišką moterį (kartais ir merginą). Dažnai vartojamas su šiek tiek neigiamu atspalviu, pabrėžiant perdėmą išpuoselėjimą, manieringumą ar nepatenkintą elgesį. Pavyzdžiai: 1. "Ji tokia girmėtrė – pusvalandį rengiasi, kad į kaimynus nueitų." 2. "Nesuprantu, kodėl jis susižadėjo su ta girmėtre – ji visur tik išsikvatoja ir skundžiasi." 3. "Nereikia būti girmėtre – čia tik paplūdimys, ne pokylis!" Trumpai: Tai panašu į „pūkuotę“, „įmantrią lepūną“ ar „kaprizingą modninkę“.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.