Girgždmedis – tai medis, kurio kamienas ir šakos, judant ar trinant, išskiria girdimą girgždančį (čirškančį) garsą. Dažniausiai taip vadinami sausų, nudžiūvusių ar pažeistų medžių pavyzdžiai.
Pavyzdžiai:
1. Seni, išdžiūvę ąžuolai miške dažnai būna girgždmedžiai.
2. Vėjas sukdamas girgždmedžio šakas sukėlė baimę.
3. Pasakojimuose girgždmedis dažnai vaizduojamas kaip paslaptinga, garsinė vietovė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.