girčia

„Girčia“ – tai veiksmažodžio girti (šlovinti, liaupsinti) būtojo kartinio laiko 3-iojo asmens forma. Reiškia, kad kažkas kažkada (kartą) pagyrė.

Pavyzdžiai:
1. Mokytoja girčia mokinį už gerą atsakymą.
(reiškia: mokytoja pagyrė mokinį tam tikru momentu praeityje).

2. Tėvas girčia sūnų už pagalbą.
(tėvas pagyrė sūnų vieną kartą).

Pastaba: Šis laikas retai vartojamas šiuolaikinėje lietuvių kalboje, dažniau sutinkamas literatūroje ar tarmėse. Kasdienėje kalboje dažniau sakoma pagyrė (būtasis paprastasis laikas).

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'gircia' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	„Girčia“ – tai veiksmažodžio girti (šlovinti, liaupsinti) būtojo kartinio laiko 3-iojo asmens forma. Reiškia, kad kažkas kažkada (kartą) pagyrė. Pavyzdžiai: 1. Mokytoja girčia mokinį už gerą atsakymą. (reiškia: mokytoja pagyrė mokinį tam tikru momentu praeityje). 2. Tėvas girčia sūnų už pagalbą. (tėvas pagyrė sūnų vieną kartą). Pastaba: Šis laikas retai vartojamas šiuolaikinėje lietuvių kalboje, dažniau sutinkamas literatūroje ar tarmėse. Kasdienėje kalboje dažniau sakoma pagyrė (būtasis paprastasis laikas).