Gintuva – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškia globą, apsaugą, prieglobstį arba vietą, kur saugu. Dažniausiai vartotas poetiškai ar istoriniame kontekste.
Pavyzdžiai:
- Medžių gintuvoje pasislėpė nuo lietaus. (saugioje vietoje)
- Tėvynė – mūsų gintuva. (prieglobstis, apsauga)
- Senovėje pilis buvo krašto gintuva. (gynyba, globa)
Šiuolaikinėje kalboje retai vartojamas, dažniau sutinkamas literatūroje, poezijoje ar simboliniuose sakiniuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.