gilgė

"Gilgė" – senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis ilgą, lėtą, monotonišką garsą (pvz., vėjo, upės, liūto riaumojimo). Dabar vartojamas retai, dažniau literatūroje ar tarmėse.

Pavyzdžiai:
1. Miške girdėjosi vėjo gilgė.
2. Už upės gilgėjo liūtas. (veiksmažodis "gilgėti" – skleisti gilgę)
3. Tylą pertraukė toli gilgėjantis griaustinis.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'gilge' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	"Gilgė" – senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis ilgą, lėtą, monotonišką garsą (pvz., vėjo, upės, liūto riaumojimo). Dabar vartojamas retai, dažniau literatūroje ar tarmėse. Pavyzdžiai: 1. Miške girdėjosi vėjo gilgė. 2. Už upės gilgėjo liūtas. (veiksmažodis "gilgėti" – skleisti gilgę) 3. Tylą pertraukė toli gilgėjantis griaustinis.