gerubytis

Gerubytis – tai lietuviškas terminas, reiškiantis įgimtą ar įgytą gebėjimą, sugebėjimą, talentą (dažniausiai vartojamas daugiskaitoje: gerubysčiai).

Pavyzdžiai:
1. Jis turi gerubysčių muzikai. (turi įgimtą gabumą muzikai)
2. Vaikai išugdė gerubysčius kalbėti viešai. (įgijo įgūdžius)
3. Jos gerubysčiai piešti buvo pastebėti anksti. (talentas, sugebėjimas)

Trumpai: Tai gabumas, sugebėjimas, talentas (dažniausiai vartojamas daugiskaita).

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'gerubytis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Gerubytis – tai lietuviškas terminas, reiškiantis įgimtą ar įgytą gebėjimą, sugebėjimą, talentą (dažniausiai vartojamas daugiskaitoje: gerubysčiai). Pavyzdžiai: 1. Jis turi gerubysčių muzikai. (turi įgimtą gabumą muzikai) 2. Vaikai išugdė gerubysčius kalbėti viešai. (įgijo įgūdžius) 3. Jos gerubysčiai piešti buvo pastebėti anksti. (talentas, sugebėjimas) Trumpai: Tai gabumas, sugebėjimas, talentas (dažniausiai vartojamas daugiskaita).