.
geradė́jas (-is. -us), -a. geradarys; šelpėjas, rėmėjas: Man vienas geradėjas įteikė šitą naują avių veislę. Čia koks geradėjas mums pietus parengė. Teip savo geradėjį nukankinęs. Mano geradė́ja atvažiavo. Aš prižadėjau teip tau atsigerinti, kaip sugeba žmonės savo geradėjams daryti. Pasigailėjęs geradėjus vaiko, pasiliko jį pas savęs. Ajė, geradėjėliau! paleisk man juos!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.