Terminas „geibena“ kilęs iš žodžio „geibti“ (nusilpti, netekti jėgų, alpti) ir reiškia nusilpimą, jėgų netekimą, alksmą (ypač senojoje literatūroje ar tarmėse).
Pavyzdžiai:
1. Ilgą kelią įveikę, jautėsi visiškoje geibenoj. (jausmas, kai trūksta jėgų)
2. Karštis sukėlė tokią geibeną, kad net rankos drebo. (fizinis nusilpimas)
Šis žodis retai vartojamas šiuolaikinėje kalboje, dažniau sutinkamas senuosiuose raštuose ar kaip regioninė ypatybė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.