gėdiškas
gė́diškas, -a.
1. → gėda 1: Gė́diškas vardas. Gė́diškų darbų saugokis. Anas kalbėjo gė́diškais žodžiais. Bet dabar atmeskite ir jūs vis. gėdišką kalbą iš burnos jūsų. Marinkite savo sąnarius, kurie ant žemės yra, gėdiškąjį gašlumą, piktąjį pageidimą. Kentei smertį gėdiškąją. Muitininkai už pikčiausius, gėdiškiausius ir nelabiausius žmones laikomi buvo. Gėdiškų dainų ir kalbų tyčiomis klausais. Širdį ir kūną bjauriais ir gėdiškais pageidimais degina. Gė́diškas nuvilkimas po akim visų žmonių. Daug gė́diškų daiktų. bylojo prieš jį.
gė́diškai. Ogi dabar taip gė́diškai visur pasirodau, kad ir vaikpalaikiai jau man išsišiept pasidrąsin. Gėdiškai Brigę barė. Gėdina jį, kad gėdiškai ką mąsto širdy. Jį. po kiekam dienų gė́diškai užnovijo. Keikia, gėdiškai kalba. Ir mano veidą gėdiškai ištiko. Gėdiškai jie apie mane ar apie manuosius girdi. Gėdiškai sudarkyti mergą.
2. nedrąsus, drovus: Nežinodama gėdiška panelė ką daryti, apsiginti negali.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.