gebalėjimas

Gebalėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis gebėjimą, sugebėjimą, talentą ar įgūdį kažką daryti. Dažnai vartojamas kalbant apie fizinius ar praktinius įgūdžius.

Pavyzdžiai:
1. Jis turi gebalėjimą sportuoti – lengvai įvaldo naujas pratimas.
2. Jos gebalėjimas piešti pastebėtas nuo mažens.
3. Tai reikalauja techninio gebalėjimo ir kantrybės.
4. Jokio gebalėjimo neturiu sugedusiai technikai taisyti.

Sinonimai: gebėjimas, sugebėjimas, talentas, įgūdis, meistriškumas.

Įrašas
Paaiškinimas	Gebalėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis gebėjimą, sugebėjimą, talentą ar įgūdį kažką daryti. Dažnai vartojamas kalbant apie fizinius ar praktinius įgūdžius. Pavyzdžiai: 1. Jis turi gebalėjimą sportuoti – lengvai įvaldo naujas pratimas. 2. Jos gebalėjimas piešti pastebėtas nuo mažens. 3. Tai reikalauja techninio gebalėjimo ir kantrybės. 4. Jokio gebalėjimo neturiu sugedusiai technikai taisyti. Sinonimai: gebėjimas, sugebėjimas, talentas, įgūdis, meistriškumas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.