gavartai

Gavartai – tai istorinis terminas, reiškiantis valstiečius, kurie LDK ir Abiejų Tautų Respublikoje (XVI–XVIII a.) dirbo bajorų dvaruose už duonos davinį (dažniausiai 1–2 svarus rugių per savaitę), o ne už žemę ar pinigus. Jie neturėjo nuosavo ūkio ir buvo vieni skurdžiausių valstiečių sluoksnių.

Pagrindinės savybės:
- Dirbo už natūrinį atlygį (duoną).
- Neturėjo savo žemės.
- Dažnai buvo bešeimiai arba vargingi atsikėlėliai.

Pavyzdžiai vartojime:
1. "Dvaro inventoriuje minimi trys gavartai, kurie savaitėse gauna po du svarus rugių."
2. "Gavartai, skirtingai nuo lažininkų, neturėjo nuosavo dirbamo sklypo."

Trumpai: Gavartai – valstiečiai, dirbę dvare tik už duonos davinį, be nuosavos žemės.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'gavartai' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkas
© 2020 - 2026 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Skaičiuoklė