gaubtìnis, -ė.
1. gaubiamas, supamas: Gaubtinè skara [per gaubtuves] ryši. Gaubtiniai gyviai (Tunicata). Gaubtìnės skaros buvo šilkinės.
2. kuris gaubtas, lenktas: Gaubtìnė linija. Gaubtìnis skliautas. Davė gaubtines lentų lubas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.