gargimas

Gargimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis švelnų, tylus, nerangų garsą (pvz., šnabždesį, šlamėjimą, niūrimą). Dažnai vartojamas apibūdinti tylų kalbėjimą, murmesį ar net natūralius garsus (pvz., vandens).

Pavyzdžiai:
1. Kambario kampe girdėjosi gargimas – tai senelė tyliai kalbėjosi su save.
2. Miške tylų gargimą kėlė upelis, tekantis tarp akmenų.
3. Iš susirinkimo salės sklido dalyvių gargimas kol laukė pranešėjo.

Sinonimai: šnabždesys, šlamėjimas, niūrimas, murmesys.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'gargimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Gargimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis švelnų, tylus, nerangų garsą (pvz., šnabždesį, šlamėjimą, niūrimą). Dažnai vartojamas apibūdinti tylų kalbėjimą, murmesį ar net natūralius garsus (pvz., vandens). Pavyzdžiai: 1. Kambario kampe girdėjosi gargimas – tai senelė tyliai kalbėjosi su save. 2. Miške tylų gargimą kėlė upelis, tekantis tarp akmenų. 3. Iš susirinkimo salės sklido dalyvių gargimas kol laukė pranešėjo. Sinonimai: šnabždesys, šlamėjimas, niūrimas, murmesys.