Terminas „garada“ kilęs iš romėnų mitologijos – tai deivės garbei pastatytas šventas miškas ar giraitė. Plačiau reiškia šventą, nepaliestą gamtos vietą, skirtą dievų garbei.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis: Senovės Romoje buvo garadų, skirtų deivėms Dijanai ar Pomonai.
2. Perkeltine prasme: Kalnų ežeras atrodė kaip garada – tyli, nepaliesta šventovė.
3. Lietuvių literatūroje: M. Katiliškis rašė apie garadą kaip „šventą mišką“.
Trumpai: Garada – šventa giraitė ar miškas, skirtas dievybei, simbolizuojantis tyrumą ir pagarbą gamtai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.