.
gálgis. gal̃gis. galgỹs. galgės: Tokį vyrą. prie galgio pakarti! Kalbėtojis nulipo nuo galgio. To bimbirėzo galgis nesuks. Kad tave gálgis! Eik po gálgiais, t. y. po velniais. Gal̃gis žino, kur ans naktimis vaikšto ir ką dirba. Ar galgỹs ir apstojo? Sėsk ant dalgio, jok po galgio, aš tavęs nebnoriu. Galgis žino, brotereli, kuriuo keliu jojai? Žemaiti kukuti, kod nedainuoji? – Ko, gálgi, dainuosiu, valgyti noriu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.